-- "Atgimimas", 2008 m. rugsėjo 5-11 d. Nr. 31 (999)

Ieva Baubinaitė [Užsienyje] Santykių auditas ES džiaugiasi kalbėjusi vienu balsu. JAV politikos eksperto nuomone, tai buvo tik žaidimas. Specialiai „Atgimimui” iš Briuselio Prieš neeilinį Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimą dėl krizės Gruzijoje, kurį Briuselyje sušaukė šiuo metu 27 šalių blokui pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozy), buvo kalbėta, kad jame turi būti atliktas ES ir Rusijos santykių auditas. Tačiau jau po susitikimo kalbėta, kad viskas bus sprendžiama artimiausią pirmadienį vyksiančiame ES atstovų ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikime Maskvoje. Šį kartą kelias valandas posėdžiavę 27 šalių lyderiai, pasidžiaugę, kad, kitaip nei 2003–aisiais, kai pirmą kartą ES istorijoje buvo sušauktas neeilinis ES Tarybos susitikimas dėl karo Irake, šiame susitikime buvo vieningai išreikštas nuoširdus susirūpinimas dėl įvykių Gruzijoje ir pasmerkti neadekvatūs Rusijos veiksmai, pasveikintos ES tarpininkavimo pastangos, visos konflikto šalys paragintos laikytis savo įsipareigojimų. Susitikimo ES šalių lyderių vardu N.Sarkozy pakartojo pasiryžimą aktyviai dalyvauti sprendžiant susidariusią krizę. „Kas kitas, jei ne Europa gali įsitraukti į šio konflikto sprendimą?“ – retoriškai klausė Prancūzijos prezidentas po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje. Spaudimas pažadais Tiesa, Europa ir šį kartą nebuvo tokia vieninga, kaip ją aktyviai buvo stengiamasi pristatyti Briuselyje. Tradiciškai išsiskyrė pora šalių grupių. Viena grupė norėtų sankcijų Rusijai, o antroji tradiciškai siekia išlaikyti draugiškus santykius su Kremliumi. Galiausia buvo priimtas kompromisinis, pasak Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio), „pergalingas“, sprendimas, tapęs didžiausia, nors ir tikėta, susitikimo sensacija bei pakoregavęs iš pradžių parengtą „švelnesnį“ išvadų tekstą. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Baroso) ir šiuo metu ES pirmininkaujantis N.Sarkozy paskelbė, kad, kol bus įgyvendintas rugpjūčio 16–ąją tarpininkaujant ES priimtas šešių punktų susitarimas, įpareigojantis Rusiją atitraukti savo karius iš Gruzijos, ES ir Rusijos derybos dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties bus atidedamos. „Negalime apsimesti, kad nieko neįvyko“, – sakė J.M.Barroso. Tačiau griežtesnėmis sankcijomis, apie kurių galimybę buvo kalbėta prieš neeilinį vadovų susitikimą, Rusija nebuvo įspėta „vengdama šaltojo karo situacijos“. Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams minėjo, kad D.Medvedevas, pasak jos, per „labai konstruktyvų“ telefono skambutį N.Sarkozy sakė, jog Rusijos kariai bus atitraukti iš Gruzijos. Kiek vėliau Rusijos prezidentas pasveikino ES Tarybos sprendimą netaikyti sankcijų ir pareiškė, kad nugalėjo racionalus ir realistinis požiūris, nors kai kurios šalys reikalavo mitinių sankcijų“. Ne politika, o žaidimas „Atgimimo“ kalbintas Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos programos direktorius Januszas Bugajskis (Janušas Bugajskis) ES Tarybos susitikimą įvertino kaip žaidimą. „Neeilinio ES vadovų susitikimo rezultatai buvo tokie, kokių ir tikėtasi – žodinis Rusijos pasmerkimas dėl agresijos Gruzijoje ir tolesnis Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Maskva atidėjimas. Tai nėra politika, tai – šarada. Šis susitikimas parodė, kad ES neturi veiksmingos strategijos dėl ekspansinės Rusijos politikos“, – sakė pašnekovas. Pašnekovas nežinąs, ką turėtų padaryti Kremlius, kad įtikintų Vokietiją, Prancūziją ir Italiją, jog jis siekia vyrauti Europos politikoje. „Galėčiau įsivaizduoti, kad net jeigu Rusijos tankai važiuotų į Paryžių „apsaugoti“ tų, kurie turi Rusijos pasus, Prancūzijos valdžia tikintų, jog jie atvyko atostogauti“, – „Atgimimui“ sakė J.Bugajskis. Tuo tarpu Europos lyderiai pripažįsta, kad JAV laikysena yra griežtesnė, tačiau jos nuosekliai laikosi savo politikos, paremtos dialogu ir diskusijomis, ir nevengia priminti, kad Čekijoje ir Lenkijoje statomas priešraketinis gynybos skydas. Jų nuomone, dabar ne laikas rodyti savo raumenis. Turi vykti derybos ir bendradarbiavimas, nuosekliai, „žingsnis po žingsnio“. „Šis susitikimas nebuvo nukreiptas prieš Rusiją, bet jos elgesys privertė rimtai susimąstyti“, – žurnalistams sakė N.Sarkozy. „Nėra aišku, ko nori Rusija“,– kalbėjo Prancūzijos prezidentas, artimiausią pirmadienį vyksiantis derėtis į Maskvą, ir pridūrė, kad Europa siūlo Rusijai bendradarbiauti ir neizoliuoti savęs. Konkrečios priemonės Po vadovų susitarimo Europos Parlamente kalbėjusi ES išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero Waldner (Benita Ferero Valdner) pabrėžė, kad ES santykiai su Rusija negali išlikti „tik verslo santykiais, kaip buvo iki šiol“. Pasak jos, dabartinis dialogas turi būti išlaikytas, bet naujos iniciatyvos nepradedamos. Komisarė pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi teisėtų interesų Rytuose, todėl neleis braižyti naujų linijų. Ji pateikė keletą priemonių, kuriomis ES žada pagelbėti Gruzijai. Pirmiausia kalbėta apie finansinės paramos suteikimą Gruzijai. Tam reikėtų maždaug 1,2 mlrd. eurų. Taip pat bus siunčiama stebėtojų misija. Pabrėžta, kad bus stiprinamos kaimynystės politikos priemonės kuriant laisvosios prekybos zoną ir ilgainiui įgyvendinant supaprastintą vizų režimą, kad padėtis, kai Rusijos pasus turintys Gruzijos piliečiai gali laisviau keliauti į ES nei gruzinai, būtų baigta. Kartu Gruzijos krizės kontekste buvo prisiminta energijos šaltinių diversifikavimo ir priklausomybės nuo trečiųjų šalių sumažinimo būtinybė. „Atgimimo“ kalbintas Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso Europai grupės lyderis Grahamas Watsonas (Grehemas Vatsonas) yra įsitikinęs, kad Europa laikysis savo įsipareigojimų. Pasak jo, jau dabar esama ženklų, pavyzdžiui, įkurtas pagalbos fondas, keliamas klimato kaitos ar energetikos išteklių klausimas. Gruzijos ir Rusijos šešių punktų taikos susitarimas - Nevartoti jėgos. - Nutraukti karinius veiksmus. - Laisvai naudotis humanitarine pagalba. - Grąžinti Gruzijos dalinius į bazes. - Grąžinti Rusijos dalinius į prieš konfliktą buvusias pozicijas. - Pradėti tarptautines derybas dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos ateities.

Grįžti