Daiva Repečkaitė [Nuomonė]
Sergate? Sumažinsime gydytojų skaičių
Reformuoti sveikatos apsaugą pagal paviršutiniškus apskaičiavimus pavojinga.
Birželio pradžioje Pasaulio bankas paskelbė negailestingą išvadą: Lietuvoje esą per daug gydytojų ir ligoninių. 100 tūkst. gyventojų tenkančios penkios ligoninės per daug. Reikia mažinti gydytojų ir ligoninių skaičių, daugiau gyventojų gydyti ambulatoriškai. Šioms išvadoms suskato pritarti liberalas sveikatos apsaugos ministras, pavadinęs jas realios situacijos apibūdinimu, jos suteikė įkvėpimo ir jau ne pirmus metus aktyviai politikai įtaką daryti bandantiems laisvosios rinkos šalininkams. Atrodo, kad, krizei suteikiant universalų palaiminimą visiems drastiškiems žingsniams, šast ir turėsime reformą sveikatos apsaugos išlaidų karpymą šių tarptautinės institucijos pastebėjimų pagrindu. Pastebėjimai pastebėjimais, o kaip yra iš tikrųjų?
Pasaulio bankas savo tinklalapio dalyje, skirtoje Lietuvai, užsimena, kad jo Sveikatos projektas (jau baigtas) gerino Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos veiksmingumą ir prieinamumą. Į tai įeina parama sveikatos apsaugos reformai (regioninių išteklių skirstymas, adekvačios investicijos, nacionalinių sveikatos priežiūros įstaigų pajėgumų stiprinimas per techninę pagalbą, mokymus, paramą verslo praktikai), sveikatos priežiūros paslaugų perstruktūravimas (sveikos gyvensenos skatinimas, ligų prevencija, ligoninių paslaugų gerinimas, ligonių vertimas ilgalaikės priežiūros įstaigomis) ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadybinių gebėjimų stiprinimas. Naujosios ataskaitos nėra, ir visas jos tekstas pasirodė ne taip lengvai atrandamas, kaip norėtųsi. Paskutiniai dokumentai apie Lietuvą globalios organizacijos tinklalapyje 2007 metų. Todėl tenka pasikliauti tuo, kas buvo pateikta per žiniasklaidą.
Iš pranešimų spaudai visiškai neaišku, kokia metodologija buvo naudojama tyrime. Kaip jau buvo taikliai atkreiptas dėmesys, greičiausiai neatsižvelgta į keliais etatais dirbančius gydytojus bei dirbančius gydytojus pensininkus. Nežinia, ar į bendrą gydytojų skaičių buvo įskaičiuoti tie, kurie dirba daugybėje grožio ir plastinės chirurgijos, estetinės ortodontijos ir pan. klinikų, ar prisumuoti sveiką gyvenseną ir natūralią mediciną propaguojantys privatūs gydytojų kabinetai. Nenuostabu, kad Pasaulio banko (PB) išvados kaip diena nuo nakties skyrėsi nuo to, ką Lietuvos gyventojai mato plika akimi: gydytojai masiškai emigruoja, kaimo vietovėse jų katastrofiškai trūksta, atkampiose sodybose gyvenantiems žmonėms net būtinosios pagalbos reikia važiuoti gana ilgai. Net miestų ligoninėse, nekalbant apie poliklinikas, būna milžiniškos eilės, neatlimpamai susijusios su korupcinėmis praktikomis ir biurokratų bei administratorių galios rodymu. Ar tikrai per daug ligoninių, jei pacientui pasiūloma operacija po kelių mėnesių, užsimenant, kad per tiek laiko jos gali jau nebereikėti? Ar paaiškinsi gydytojų trūkumu atvejį, kai alergijos priepuolio kankinamam pacientui pasiūlomas talonas pas alergologą po trijų savaičių?
Pagal tai, kas buvo pateikta visuomenei susipažinti, galima padaryti išvadą, kad nebuvo užduotas vienas tyrimui itin svarbus metodologinis klausimas: ar tik ne per daug Lietuvoje ligonių? Jei taip, tai kodėl ir kaip to išvengti? Štai nuo ko reikėtų pradėti. Bet buvo pažvelgta instituciškai: matematiškai suskaičiuoti gydytojų etatai ir ligoninės, padalytos iš gyventojų skaičiaus štai jums ir išvados. Lyg viščiukai suskaičiuotos įstaigos ir verslai. Būtent verslo logika remiantis ir buvo toliau vyniojama pasaka apie efektyvumą ir pinigų taupymą.
Visi puikiai žino, kad efektyvinti paslaugų teikimą reikia ir kad švaistyti viešojo biudžeto pinigų negalima. Tik kad tai pasiekti padėtų verslo logika ar mechaninis sveikatos priežiūros įstaigų tinklo praretinimas, net labai abejotina. Jau dabar po narkozės atsigavę ligoniai spiriami namo, o mažesnėse gyvenvietėse, kuriose restruktūrizacija tapo keiksmažodžiu, pagyvenę žmonės turi laukti jiems priklausančių paslaugų eilėse, nes nėra lovų. Verslininkiškai suprantamas veiksmingumas gydymas konvejerio principu jau įgyvendinamas. Didelės poliklinikos, turinčios kuo anksčiau diagnozuoti ligas, dirba kaip milžiniški fabrikai: kelios minutės pas dėl gausybės prisirašiusių pacientų nuolat užsiėmusį šeimos gydytoją, tyrimų konvejeris, antspaudas, stiprūs vaistai...
PB daugmaž teisingai diagnozuoja, kad Lietuvoje šlubuoja ankstyva diagnostika. Paprastai, jei nori pasidaryti reikalingus tyrimus, turi laukti ilgoje eilėje, todėl nemažai diagnozių nustatoma iš akies. Gyventojai linkę nepasitikėti gydytojais, įtardami juos korupciniais ryšiais su farmacijos kompanijomis, todėl improvizuoja: tariasi su giminėmis ir draugais, skaito interneto forumus, bando, kol gali, gydytis arbatomis, maisto papildais ar nereceptiniais vaistais, arba dar blogiau tikisi, kad kaip nors praeis. Pas gydytojus ateina pavėluotai. Visiems žinoma, kad dabartinėje biurokratinėje sistemoje gydytojai ir pacientai įpainioti į sisteminio nepasitikėjimo ir biurokratinių procedūrų tinklą. Tik ši problema nebus išspręsta privertus gydytojus dar labiau taupyti pinigus. O juk, kiek tenka girdėti, už sutaupytas lovas ar paslaugas jie giriami ir skatinami jau dabar.
Štai jums ir nesuvokiamas stebuklų šalies sveikatos sistemos veikėjų laukas: PB sako, kad yra per daug gydytojų, gyventojai kad per mažai gydytojų ir per daug ligonių, o užsieniečiai investuotojai, pavyzdžiui, Norvegijos kreditų valdymo bendrovės direktorius, sako, kad Lietuvoje darbuotojai geri tuo, kad mažai serga... Visa tai sudėjus kartu matyti, kad daug sveikatos paslaugų neraminamai pereina į šešėlinį sektorių. Gyventojai linkę kankinti save ir leistis kankinamiems darbo sąlygomis, stresu, nesudaromomis galimybėmis daryti pertraukas darbe, viršvalandžiais ir pan., bijo imti nedarbingumo lapelius, kad neprarastų darbo ar atlyginimo priedų. Susirgę jie linkę atidėlioti gydymą ar improvizuoti. Kai liga pradeda trukdyti dirbti, jie eina pas gydytojus, kurie tada jau turi siųsti pacientą į aukštesnę įstaigą. Iš ten pacientas bus išprašytas vos atlikus remontą ir grįš į užburtą ratą.
Tai, kad Vyriausybei patiko PB išvados, verčia nerimauti. Ar nebus vėl kokios neišbaigtos reformos, mechaniškai kerpant biudžetą pagal procentus, neatsižvelgiant į socialinius padarinius? Ar neteks prisimokėti iš negausių krizinių pinigėlių kiekvienam sergančiajam? Ar nebus iš paukščio skrydžio PB pamatytais pseudofaktais pateisintas koks plataus masto neskaidrus masinis privatizavimas?
Nors sveikiausia, ko gero, būtų pažiūrėti į visa tai ironiškai ar pozityviai ir pasitikėti ekologų, sveiko gyvenimo propaguotojų įžvalgomis: krizės sąlygomis žmonės atsigręš į gamtą, pradės sveikiau maitintis ir atidžiau prižiūrėti save. Juk išties, kai yra tokie krizės sprendimo tempai, greitai, be žolelių arbatos, nieko gydymuisi ir nebeįpirksime.
|
